Kai ėmiau save Mylėti

Kai ėmiau save Mylėti, nustojau siekti kitokio gyvenimo ir staiga pamačiau, kad viskas, arturaskas mane supa, skatina mane augti. Šiandien vadinu tai „Brandumu“.

Kai ėmiau save Mylėti, supratau, kad, esant bet kokiom aplinkybėm, esu teisingoje vietoje, teisingu laiku, ir viskas vyksta išskirtinai tinkamu momentu, todėl galiu būti rami. Dabar vadinu tai „Pasitikėjimu savimi“.

Kai ėmiau save Mylėti, nustojau vogti savo pačio laiką projektuodamas grandiozinius ateities projektus. Šiandien darau tik tai, kas suteikia man džiaugsmo ir laimės, tai, ką mėgstu daryti, kas sukelia džiaugsmo virpesį mano širdy. Darau tai savo pačio metodais, savo pačio ritme. Šiandien vadinu tai „Paprastumu“.

Kai ėmiau save Mylėti, išsilaisvinau iš visko, kas kenkia mano sveikatai – maisto, žmonių, daiktų, situacijų. Iš visko, kas tempė mane žemyn ir vedė šalin nuo pačio manęs. Pradžioje pavadinau tai sveiko egoizmo pozicija, šiandien vadinu tai „Meile sau pačiam“.

Kai ėmiau save Mylėti, nustojau stengtis visada būti teisus, ir nuo tada aš klystu mažiau. Dabar sužinojau, kad tai yra „Kuklumas“.

Kai ėmiau save Mylėti, nustojau gyventi praeitimi ir nerimauti dėl ateities. Šiandien gyvenu tik dabarties akimirka, kurioje viskas vyksta. Dabar aš gyvenu kiekvieną dieną, diena iš dienos, ir vadinu tai „Realizacija“.

Kai ėmiau save Mylėti, supratau, kad mano protas gali mane sutrikdyti, ir kad nuo to galima susirgti. Bet, kai sujungiau jį su širdimi, mano protas tapo vertingu sąjungininku. Šiandien šį tarpusavio ryšį vadinu „Širdies išmintimi“.

Daugiau man nereikia bijoti ginčų, konfrontacijų ar įvairiausių problemų su savimi ar kitais. Netgi žvaigždės susiduria, ir iš jų susidurimų gimsta nauji pasauliai. Šiandien aš žinau, „Tai tiesiog mano Gyvenimas ir aš jame esu, busiu ir privalau buti Laimingas“.

Kai bus visai blogai ir norėsiu išeiti is gyvenimo…..Išeisiu….Tik ne iš savo, Mano gyvenimas dar bus laimingas….
Išeisiu iš gyvenimo tų žmoniu, su kuriais man blogai….

Artūras

„Noriu, kad būtų taip, kaip noriu aš“

Sveikos brangenybės!

Skubu pasveikinti su praėjusia šv. Velykų švente. Linkiu gyventi linksmai ir spalvotai, su džiaugsmu ir geru apetitu naujovėms ir permainoms.

 O dabar apie rimtus dalykus.

Laikas nuo balandžio pradžios iki dabar buvo ganėtinai keistas. Neįprastai klostėsi įvykiai ir atnešė daugybę netikėtumų – ir teigiamų, ir ne tokių džiaugsmingų kaip norėtųsi. Žvelgdama atgal į nugyventas tris savaites, suvokiu, kad visata turi savo taisykles ir dėsnius, kurie žmogaus logikai sunkiai suprantami ir dar sunkiau įsisavinami. Esame įpratę gyventi pagal savo susikurtas nuostatas, pagal socialines normas, šeimos taisykles, norus, kurie ateina iš proto, o ne iš širdies gelmių ir t.t. Ne kartą esu užsiminusi, kad visi aukščiau išvardinti dalykai yra tik pasenusios mastymo formos, atgyvenos mūsų pasąmonėje, neleidžiančios pažvelgti į pasaulį, gyvenimą kitaip – plačiau, šviesiau, džiaugsmingiau.

 Šiek tiek paaiškinsiu ką turiu omenyje paprastu pavyzdžiu. Continue reading “„Noriu, kad būtų taip, kaip noriu aš“”