Minčių lietus

 

Sveikos mielosios,

Vakar dalyvavau gana keistame susitikime. Buvome 6 moterys, iš kurių gerai pažinojau tik vieną. Nelabai mėgstu pradžią susitikimų, kur nepažįstu didžiosios dalyvaujančiųjų daugumos. Nejauku….

Keista, tačiau mūsų susitikimas niekaip negalėjo išsibėgėti ir neturėjo aiškaus formato. Kas suerzino, nes kaip išsireiškė viena iš dalyvių „nebuvo ašies“, kuri suktų ir vestų, į ką galima būtų „įsitverti“ ir jaustis saugiai. Šį kartą ir norėčiau pasidalinti mintimis apie „įsikibimą/įsitvėrimą“. Continue reading “Minčių lietus”

Apie vidines „šiukšles“ ir ryšį su savimi

Neseniai kalbėjomės su broliu. Pokalbio pabaigoje pajaučiau didelį susierzinimą dėl jo išsakytų minčių dėl naujo dizaino ori.lt.  Jo nuomone, nėra prasmės gaišti laiko dėl tinklapio, kuriame apsilanko vos 20 žmonių per dieną. Peržiūrėjau ori įrašus. Tiesa. Paskutinis straipsnis buvo rašytas rugsėjo mėnesį. Seniai…. Tada bandžiau teisintis ir tikinti, kad tokiame puslapyje kaip „ori“ neįmanoma „štampuoti“ straipsnių kasdien, nes kiekvienas parašytas žodis ateina iš asmeninių išgyvenimų, iš vidinės būsenos, kai žodžiai liejasi savaime…… O kada žodžiai liejasi? Ir kodėl įkvėpimas aplanko tik kartą per 2-3 mėn., nejaugi trūksta išgyvenimų, minčių, nuotykių? Nieko netrūksta, tik tvirto ryšio su savo tikruoju AŠ.

Šiukšlės

Grįždama namo išvydau štai tokį reginį, kuris simboliškai atspindi kiekvieną iš mūsų, tik metaforine prasme. Vidury takelio, ant praėjimo, stovėjo benamis. Ant žemės stovėjo didžiulis maišas su „gėrybėmis“, abiejose rankose jis laike dar po kelis mažus maišelus, kurie vienas po kito krito ant žemės. Maišeliui nukritus, benamis garsiai nusikeikdavo rusų sunkiosios artilerijos keismažodžiais, lenkėsi paimti maišelio, o jį pakėlus, iš jo rankos iškrisdavo likusieji. Ir taip be galo be krašto.  Pirma mano proto reakcija – smerkimas: „smirdantis padugnė, fe kaip keikiasi“. Vėliau, sustabdžiau save ir prisiminiau mano dvasinės mokytojos taikomą metodiką – „kiekvienas žmogus yra mūsų veidrodis“. Continue reading “Apie vidines „šiukšles“ ir ryšį su savimi”