Padėkit, prašau, noriu pradėti gyventi dėl savęs!

Prašau, padėkit, man labai svarbi Jūsų nuomonė! Kaip man pradėti gyventi dėl savęs, o ne dėl jo?

Esame pažįstami jau septyni metai. Susipažinome draugo gimtadienyje, užsimezgė meilus pokalbis – iš karto patikom vienas kitam. Po šio susitikimo matėmės kasdien, draugas vežiojo mane į mokyklą. Kartą ruošėmės eiti į mūsų draugo gimtadienį, kai mano vaikinas prigrasino, kad jei neatsiduosiu jam, daugiau su manimi nebendraus. Išsigandau, kad galiu jo netekti. Sutikau, nors mes nebuvome pora. Po kelių savaičių iškėliau jam sąlygą, jei jis nori ir toliau mylėtis, turi pasiūlyti man draugystę t.y. pripažinti mane savo mergina. Tapome pora ir nuo to laiko praėjo trys metai. Pirmus metus viskas buvo gerai – vaikščiojom susikabinę už rankų, bučiavomės ir rodėme visiems, kokie mes laimingi. Po pusės metų apsigyvenome kartu, nes jo tėvas jį išvarė iš namų, o aš norėdama būti tikra mylimoji, priėmiau jį pas save ir užkroviau ant mamos sprando dar vieną žmogų. Jis dirbo, o aš keldavausi (kaip tikra, dešimt metų tarnaujanti žmona) rytais gaminti jam pusryčius, suruošdavau maistą į darbą bei pažadinusi jį, išklausydavau aibę priekaištų dėl to, kad pažadinau. Vėliau padėtis pablogėjo, tapau parduotuvės direktore, o jis išėjo iš darbo motyvuodamas, kad ten jam per mažai moka. Taigi išlaikiau mus abu, o grįžusi iš darbo tvarkiau “pabėgėlių” stiliaus kambarį, gaminau valgyti, mokiausi, o jam viskas buvo blogai. Verkiau. Dar po kurio laiko mano vaikinas liepė man nebendrauti su draugemis, telefone ištrynė visus numerius, beliko tik jo giminaičių. Sakė, kad man to turi pakakti. Kai eidavau į svečius pas mamą pasikalbėti, jis labai pyko, kodėl taip ilgai užsibūnu. Be to, niekada nesilankydavo pas mano gimines. Prasidėjo priekaištai, kad esu stora. Vaikinas liepė eiti į sporto klubą. Nenuėjau, nes vienai nedrąsu, o jis kartu nenorėjo, nes jo manymu – pora kartu sportuoti negali. Šiuo metu laikinai gyvenu užsienyje. Net būdamas toli, jis man neleidžia niekur eiti, patikrino visus rūbus, kuriuos susikroviau į lagaminą, klausinėja, ar sportuoju vakarais. Jei vėluoju vakare jam paskambint, labai supyksta ir priekaištauja, kad galiu iš vis jam neskambinti. Viskas tik blogėja. Galėčiau pasakoti ir pasakoti, tačiau kai kuriuos įvykius skaudu prisiminti. Nesu mušama, bet jei padaryčiau ką nors baisaus, manau, kad neatsilaikytu, nes labai dažnai supykęs kartoja, kad norėtų man trenkti. Jis eina visur, aš – lieku namie, nes bijau jį prarasti. Myliu jį ir žinau, kad jis galėtų būti geresnis. Man sugrįžus, jis pažadėjo apsilankyti pas šeimos psichologą, bet nežinau kaip viskas bus.

Aš tikrai jį myliu ir manau, jei aš pasikeisčiau, pasikeistų ir jis… jei aš jo nekontroliuočiau ir viskas būtų geriau… aš nežinau… Padėkit, jei galit, man labai svarbi Jūsų ir kitų moterų nuomonė. Kaip man užsiimti savimi, kad galėčiau gyventi dėl savęs, o ne dėl jo?

X

9 Replies to “Padėkit, prašau, noriu pradėti gyventi dėl savęs!”

  1. Mieloji,
    tu dar metus ar ilgiau taip pagyvenusi tikrai rasi atsakyma. Tavo baime ji prarasti kol kas stipresne uz tave. Myleti ir buti gailestingai bei atlaidziai – didelis dalykas. Jei zinai, i kuria puse turi keistis pati – keiskis, tai skatintina. Bet neturetum tiketis, jog ir vaikinas prades keistis del to, kad keitiesi tu. tavo pokytis atnes tau kazka tokio naujo, ko tu ne pati kol kas nesitiki. ir tuomet viduje susiformuos tavo pacios atsakymai i visus klausimus. Ir jie bus teisingiausi, nes niekas is salies negali patarti tau geriau, nes niekas neisgyvena tavuju jausmu, isskyrus tave pacia. Buk atidi. Isiklausyk i save. Keiskis. Auk. Ir zinosi, kaip pasielgti. Tau pries akis visas ilgas ir grazus gyvenimas!

  2. na nezinau,man sitasituacija nera kazkas tai naujo tukstanciai tokiu, kur vyrai despotai, daro ka nori, jokios pagarbos ne tik kaip moteriai, o aspkritai kaip zmogui. o galiausiai moteris : myliu , noriu negaliu.As ji myliu!! kol galiausiai po dar kazkiek metu uztaisys vaiku, prades eit pas kitas,ka tada darysi? jau bus per velu,prarasi visa gyvenima,atiduosi jam,o galiausiai liksi viena su vaikais, neprisiziurejusi saves…tada jau bus per velu. susigrausi save,kad per ji neleidai sau pazinti ir kitokio gyvenimo, flirto, isijimo su draugem… ar tu bent turi su kuo lyginti savo vaikina,ar esi turejusi kitu,kad matytum skirtuma,kas yra mylintis,nuosirdus, svelnus vyras? Zinoma, nesakau,kad imka va aklai ir mesk ji. nueikit pas seimos psichologa,pabandykit,gal tikrai kazkuom pageres santykiai,issiaiskink,kodel jis su tavim taip elgias? gal jo tikslas ir yra,kad jus issiskirtumet? Paziurek ar jis stengiasi kazka taisyti jusu gyvenime. bet zinok,pasakysiu,kad zmones nesikeicia. todel neturek dideliu vilciu. jei stengsiesi tik tu, nieko nepasieksite,turi poroje ABU tai daryt.
    as tai siulau eiti sportuoti,kas cia per nesamone,kad poromis sportuoja.eik,buk grazi sau,ugdykis savigarbe. ir zinai,man atrodo,kad jei ryztumeisi gyvenime vis delto skirtis,man rodos,kad tu po keliu metu pasakysi,dieve,kur as buvau seniau,kiek as praradau! daugelis mano draugiu taip kalba dabar 😀 pamatysi,koks gyvenimas fainas gali buti.o gal sutiksi zmogu, kuris tave gerbs ir pazinsi tikraja meile. dabar uzsidariusi i kiauta,matai tik JI! o jis kai inkstas taukuose sau gyvena. Pazvelk kitaip i si pasauli, juk tu turi tokias galimybes, pakilai pareigose, gali pakeliaut ir i uzsieni.gali viska pakeisti, jei to nori PATI. ka be nusprestum linkiu tau sekmes

  3. Sveika,
    ačiū už laišką ir drąsą prabilti apie savo problemą viešai, norą ieškoti išeities. Esu įsitikinusi, kad panašią problemą esame išgyvenusios skirtinguose gyvenimo etapuose kiekviena iš mūsų, kai meilė vyrui tampa aukščiau visko, o mūsų asmeninis gyvenimas lieka kažkur nuošalyje, kai bijome prarasti tai, kas mums nepriklauso ir niekada nepriklausys. Vyrai atsiranda ir išnyksta iš mūsų gyvenimo tada, kai jie to nori 🙂
    Perverčiau savo mėgstamas knygas ir štai, ką radau:
    L.L. Hay knygoje “Gyvenimas! Vienintelis ir nepakartojamas” rašo, kad dažnai mes nusivarome nuo kojų, stengdamiesi įtikti savo partneriams, kurie net neįsivaizduoja, kaip priimti mūsų meilę. Taip yra dėl tos priežasties, kad jie nemyli savęs tokių, kokie jie yra. Gyvenimas – tai veidrodis. Žmonės, kuriuos mes patraukiame, atspindi mūsų būdo bruožus, įsitikinimus apie save pačius ir mūsų tarpusavio santykius. Ypač nesaugūs yra pavydūs žmonės; jie nepakankamai save įvertina. Jie nepasitiki savo verte. Pavydas tarsi sako: “Aš nesu pakankamai geras, nevertas meilės, todėl esu įsitikinęs, kad mano partneris mane apgaus ar paliks dėl kito”. Tokios mintys sukuria pyktį ir kaltinimus. Jeigu jūs pasiliksite su pavydžiu žmogumi, vadinasi, jūs pripažįstate, jog nenusipelnėte meilės, kupinų tarpusavio santykių. Prievarta šeimoje paprastai susijusi su panašiomis priežastimis. Tokie žmonės dažniausiai užauga šeimose, kuriose prievarta – normalus ir savaime suprantamas elgesys, ir jie tiesiog toliau įgyvendina išmoktą elgesio modelį arba kaltina partnerį ir visą pasaulį dėl nesugebėjimo pajusti savo vertę.

    Į klausimą “kaip pradėti gyventi dėl savęs”, galima būtų atsakyti gana paprastai – pradėti gyventi sau t.y. pirmiausia pamilti save! Nes, kol neįsimylime savęs, tol negalime mylėti ir kito žmogaus, priimti jį tokį, koks jis yra. Nuo ko pradėti? L.L.Hay teigia, kad yra dešimt būdų mylėti save: liautis save kritikuoti, liautis save gąsdinti, būti sau švelnia, malonia ir kantria, būti paslaugia savo mintims (t.y. nesistengti savęs neapkęsti dėl blogų minčių), pagirti save, kreiptis į draugus ir priimti jų pagalbą, pamilti savo neigiamybes, pasirūpinti savo kūnu (pvz. susirasti patinkantį pratimą, kurį malonu daryti), dirbti su veidrodžiu (žvelgti sau į akis ir kartoti teigiamus teiginius apie save) ir pagaliau pradėti mylėti save dabar, nelaukti, kol to nusipelnysime.

    E.Wlodarek knygoje “Neliksiu nepastebėta” siūlo štai ką:
    Pirmiausia turite įsisamoninti, kas jumyse yra gera ir ką galima pabrėžti. Pasiimkite popieriaus ir pieštuką. O dabar sudarykite sąrašą:
    Ką gerą esate nuveikusi praeityje. Pavyzdžiui: išlaikėte sunkų egzaminą, įveikėte krizę, rūpinotės persikraustymu, radote drąsos išsiskirti ir t.t.
    Ką gero darote dabar. Pavyzdžiui: prižiūrite sodą, mokote vaikus savarankiškumo, uoliai padedate savo vyrui darbe, aiškinatės mokesčius, daug nuveikiate savo darbe ir t.t.
    Ką galite gerai daryti. Pavyzdžiui: fotografuoti, kepti tortus, išradingai paruošti dovanas, skoningai rengtis, rengti vakarėlius, skaityti pasakas ir t.t
    Ką turite gražaus ir būdingo tik jums. Pavyzdžiui: jūsų akys, krūtinė, lieknas liemuo, rankos, eisena ar balsas ir t.t.
    Tikiuosi, kad prisirašėte jau kelis lapus. Su pasimėgavimu perskaitykite sąrašą. Antras žingsnis – šitas savybes atskleisti ir kitiems.

    Ir pabaigai… mano manymu, dabar svarbiausia yra:
    ą) apgaubti save mylinčiais ir palaikančiais žmonėmis (mama, draugės, savipagalbos grupė ir t.t),
    b) susirasti veiklą, kuri teikia malonumą ir ją kuo dažniau atlikti (siuvinėti, skaityti, gaminti, svajoti, kalbėtis su draugėmis, piešti, šokti ir pan.),
    c) rūpintis savimi (padovanoti sau masažą, pakeisti šukuoseną, pasidaryti įspūdingą manikiūrą, išbandyti kažką nauja pvz. joga, pilates, body flex (nebūtina eiti į salę – informaciją galima rasti ir internete),
    d) kartoti teigiamus ir malonius teiginius apie save po 20 kartų ryte ir vakare (pvz. esu stipri moteris arba aš esu laisva. Teiginių pavyzdžius galima pasirinkti iš knygų, interneto, sugalvoti pačiai arba ori.lt tinklalapio skyrelyje “Svarbiausia meilės rūšis yra meilė pačiai sau”).

    Sėkmės! Būk ori!
    Ori

  4. Mano gyvenimiška patirtis sako, kad tokį vyriškį reikia užmiršti (juk mes patys valdome savo mintis, ar ne?- tai pasakykite sau: gyvenu vieną kartą, ir niekam neleisiu atimti mano orumo ir gyvenimo). Neabejoju, kad jis tikrai nepasikeis, per didelis egoistas…Tačiau, jei renkatės būti auka – tada tikrai niekada negyvensite…Kažkada Eleanora Ruzvelt sakė: be tavo pačios sutikimo niekas negali priversti tave pasijusti netikėle…Pažvelkite į save: jauna, graži, linkinti gera..Jei kreipiatės patarimo, reiškia giliai viduje jaučiate – kažkas negerai santykiuose…ar norite, kad būtų negerai? Nenorite. Norite mylėti vertą Jūsų, o jam palikite kelią rasti save, atsitokėti, ir jei bus lemta-susitiksite vėl. Būtų per didelis kompromisas paaukoti save: juk be savęs daugiau nieko neturite…Galvą aukštyn, pavasaris Jus atgaivins, prikels naujai patirčiai, naujam gyvenimo etapui, kuris gali būti labai labai mielas ir turiningas, smagus, prasmingas ir neslegiantis abejonėmis…Taip nebūna, kad visai niekam nerūpėtumėte….Juk ir mes, parašę Jums, tik patvirtiname, kad rūpite…

  5. Manau, kad reikėtų atsargiai išsiskirti. Pagal Tavo aprašymą Tavo darugas yra tranas. Meilė negali būti vergija. Išsiskirsi ir pamatysi, kaip dangus prašviesėjo, ir akmuo problemų kažkur toli nusiritęs jau bus. Nepergyvenk, rasi kitą ir gal vertingesnį draugą, draugą, kuris nekelia per daug reikalavimų. O Tavo įgytta patirtis jau duos kokią tai apčiuopiamą naudą ateityje.

  6. Sunku Jums ką nors patarti, tačiau aiškiai matau galimus kelius ir pasekmes juos pasirinkus, pasidalinsiu.
    Pirmasis kelias – tęsti santykius tokius, kokie jie yra šiandien. Sąmoningai nusiteikti visą gyvenimą aukotis, nieko nekaltinti, nes čia Jūsų apsisprendimas. Visą gyvenimą būti ir su juo, ir vienai vienu metu. Savo gyvenimo su Jumis jis nesieja, jis tvarko jį, kaip jam atrodo geriau, tuo pat metu tvarkydamas ir Jūsų gyvenimą pagal save, nors tai Jus ir žeidžia. Tik paklauskite savęs ar tokį gyvenimą įsivaizdavote, ar verta vienintelį savo buvimą Žemėje praleisti taip? Ir meile to pavadinti negalima, čia labai stipri priklausomybė ir baimė likti vienai. Tikėtis, kad jis pasikeis, beviltiška, su Jumis jis nepasikeis. O jei ir pasikeis, tai bus laikina, kadangi su Jumis per tuos metus jis išmoko konkretaus elgesio modelio. Ir ne jam reikia keistis, o Jums, Jus PRIVALOTE išmokti mylėti ir gerbti save, tada savaime ateis antrasis galimas Jūsų gyvenimo kelias su kitomis pasekmėmis.
    Antrasis kelias, viska paliekate kaip yra, bet skiriate daugiau laiko sau, nekalbate su juo, jei matote nepagarbą ir pažeminimą. Einate sportuoti, nedrąsu – nepasiaiškinimas, jei yra noras, einate, jei nėra – „imate save už plaukų“ ir vis tiek einate, ieškote draugių palaikyti kompanijos. Neturite jam paklusti ir atsisakyti draugių, su juo nesijaučiate komfortiškai, todėl draugės padės prasiblaškyti, praplėsti akiratį, čia irgi privaloma, šiame kelyje. Turite rasti, kas šiame gyvenime Jums dar svarbu, darbas, šeima, hobis. Tuo labiau, kad jo šiuo metu nėra šalia, gera proga keisti gyvenimą. Galite pabandyti pasišnekėti ir pasakyti, kad nuo šiol viskas bus kitaip, kad Jūs žmogus, o ne jo nuosavybė, tas pokalbis turi vykti be pykčiu, o šaltai ir apgalvotai. Jis bus šokiruotas, gali pradėti mamipuliuoti ir grasinti (šita dalis čia sunkiausia ir yra grėsmė vėl grįžti į pirmą kelią). Prisipažinsiu, šis kelias veda prie išsiskyrimo, nes tokia (save mylinti, ir pasitikinti savimi) Jūs jam tikriausiai netiksite, nebegalės jis savo menkavertiškumo kompensuoti tyčiodamas iš Jūsų. Bet šitas išsiskyrimo būdas yra švelnesnis, nei trečias kelias.
    Trečiasis kelias tas, kurį siūlys Jums dauguma žmonių – tiesiog jį mesti. Kas, mano galva, yra neįmanoma, šis apsisprendimas tik įneš daugiau audrų, aistrų, ašarų ir vėl grįšite į pirmąjį – kankinės – kelia, kur tylėsite, paklusite ir kentėsite.
    Žodžiu, situacija yra labai sudėtinga, ir tą sudėtingumą padarėte Jūs pati, kai leidote taip su Jumis elgtis ir tapote nuo jo emociškai priklausoma, įklimpote. Bet turėdama sveiko proto, pagarbos sau, jėgų, kantrybės ir tikrslą viską pakeisti, galite sau padėti.
    O norite savo jausmus jam įvardyti meile, galite, tik mylėkite ta tobula meile, kai paleidžiate žmogų ir linkite jam laimės nors ir ne su Jumis.

  7. palik jį sukaupusi visas jėgas. dabar kaip tik gera proga, nes esi užsienyje. Jei to nesugebi, vadinasi pati turi psichologinių problemų, nes paklūsti net būdama toli ir jam nematoma, nes prarasi visiškai savo savigarbą, jau dabar skaitant nedaug jos likę. Toks įspūdis, kad tu jo nuosavybė.

  8. Visų pirma tai žmonės nesikeičia ir labai klystama, kai manoma, kad pakeisi partnerį pakeisdama savo elgesį,save pačią, prisitaikydama prie jo. Visų antra tu neturi to daryti, nes mes kiekvienas esame atsakingi už savo gyvenimą,kokią teisę jis turi tau nurodinėti,ką daryti irko nedaryti? Argi taip savęs nekenti ir nemanai, kad esi nusipelniusi geresnio gyvenimoir geresnio žmogaus,arba visai antros pusės nebuvimo kurį laiką.Tikiu, susitvarkytum gyvenimą…
    Trečia, tai ne meilė , o prisirišimas, tai baimė likti vienai. Tokiais atvejais žmogus pakenčia kitos pusės nehumanišką elgesį vien todėl, kad bijo vienatvės. Šitai baisiau už visus užgailiojimus, už skausmą ir prarastus metus…
    Žinau kad nelengva, blablabla, bet reikia. Reigu viena negali, kreipkis pagalbvos į draugus , į mamą, kad tau padėtų. Juolabiau jei gyveni užsienyje… Spjauk į viską, pakeisk telefono numerį, išmesk jį iš kontaktų, kad internete tavęs nesurastų ir gyvenk kaip nori gyventi. Tik svarbiausia neužsisklędsk savyje, susirask mylimą veiklą/hobį, darbą, išeik prasiblaškyti, gyvenk!!! Džiaukis kiekvina diena, mažais dalykais priimk viską, ką gyvenimas siunčią! Sėkmės tau tikiuosi priimsi teisingą sprendimą. (tikiuosijau ir priėmei, pamačiau,kad kiek seniau rašyta…)

  9. Gal isprotejai? Ne,tu man atleisk,bet ar tu nors kiek save gerbi,kad sitaip nuolaidziauji sitam despotui ir nevykeliui? Nemanyk ,kad jis tave myli.Atmerk placiai akis-jis akivaizdziai tavimi naudojasi,negerbia ir nevertina taves ir dar kelia salygas,nes mato,kad pildai Pono Despoto visus inorius.Jis taves negerbia,nes tu negerbi saves.Jis tik dziaugaisi,kad rado tave,nes tokiu kaip tu,patikek -vienetai.Sekmes tau ir pradek gyventi savo gyvenima ir pamatysi,kaip viena grazia diena pasibels meile i tavo duris.

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *