Moterys, kurios myli per stipriai

Jei mylėdamos kenčiame – mylime per stipriai. Jei su artimiausiais draugais daugiausia kalbame apie jį, jo rūpesčius, mintis, jausmus, o beveik visus sakinius pradedame žodeliu „Jis…“, – mylime per stipriai.“ (5 p.)

„Mes, kurios mylime įkyriai, esame pilnos baimės – baimės būti vienišos, baimės būti nemylimos ir neįvertintos, baimės, kad mus gali ignoruoti, palikti ir sužlugdyti.“ (6 p.)

„Mylėti per daug nereiškia mylėti per daug vyrų, arba per dažnai įsimylėti, arba justi pernelyg gilią tikrą meilę kitam. Iš tiesų, mylėti per daug reiškia įkyriai prisirišti prie vyro ir tą prisirišimą vadinti meile, kai leidžiate tam prisirišimui kontroliuoti emocijas bei elgesį, kai net ir suprasdamos, kad jis neigiamai veikia sveikatą ir gerbūvį, nepajėgiate jo nutraukti. Tai reiškia, kad matuojate savo meilės gylį pagal savo kančios dydį.“ (12 p.)

„Toliau pateikti apibūdinimai yra tipiški per stipriai mylinčioms moterims…“

  1. „Dažniausiai pasitaiko, kad jūs kilusi iš disfunkcinės šeimos, kurioje jūsų emociniai poreikiai nebuvo tenkinami.
  2. Pati patyrusi mažai tikro rūpesčio, netiesiogiai bandote patenkinti šį poreikį, globodama vyrą, kuriam, atrodo, reikėtų pagalbos.
  3. Jūs niekada negalėjote pakeisti savo tėvų (arba motinos ar tėvo) į tokius, kokių trokštate – šiltus, mylinčius, todėl dažniausiai atkreipiate dėmesį į gerai pažįstamą emociškai neprieinamą vyrą, kurį savo meile bandote keisti.
  4. Bijodama būti palikta, darote viską, kad santykiai nenutrūktų.
  5. Beveik niekas ne per sunku, neatima per daug laiko arba neperbrangu, jei tik tai „padeda“ mylimam vyrui.
  6. Pripratusi prie meilės trūkumo asmeniniuose ryšiuose, esate linkusi laukti, viltis ir bandyti dar stipriau įtikti.
  7. Kiekvienuose santykiuose esate linkusi prisiimti daugiau nei penkiasdešimt procentų atsakomybės, kaltės ir priekaištų.
  8. Jūs save menkinate. Giliai širdyje netikite, kad esate verta laimės. Greičiau manote, kad privalote užsitarnauti teisę džiaugtis gyvenimu.
  9. Turite nenumaldomą poreikį kontroliuoti savo vyrą ir jūsų santykius, nes vaikystėje patyrėte mažai saugumo. Pastangas kontroliuoti žmones ir situacijas maskuojate neva būdama „gelbėtoja“.
  10. Santykiuose su vyrais daugiau galvojate apie svajonėse susikurtą, o ne realią situaciją.
  11. Esate priklausoma nuo vyro emocinio skausmo.
  12. Galite būti linkusi emociškai, o dažnai ir biochemiškai priprasti prie narkotikų, alkoholio, tam tikrų valgių, ypač saldumynų.
  13. Kreipdama dėmesį į žmones, kurie turi problemų ir kuriems reikia pagalbos, arba įsitraukdama į chaotiškas, nesaugias, emociškai skausmingas situacijas, vengiate prisiimti atsakomybę už save.
  14. Galite būti linkusi į depresijos epizodus, kuriems bandote užbėgti už akių, jaudindamasi dėl nestabilių ryšių.
  15. Jūsų netraukia vyrai, kurie yra geri, pastovūs, patikimi ir domisi jumis. Jums tokie „geri“ vyrai atrodo nuobodūs.“ (14–15 p.)

Moterys, kurios myli per stipriai, nedaug tekreipia dėmesio į savo orumą meilės ryšiuose. Jos švaisto energiją, beviltiškai manipuliuodamos, siekdamos pakeisti kito asmens elgesį arba jausmus jų atžvilgiu.“ (16 p.)

„Štai kokie bruožai yra moters, išgijusios nuo per didelės meilės ligos.

  1. Ji visiškai priima save, net jeigu nori keisti kai kurias savo būdo savybes. Iš esmės myli ir gerbia save bei kruopščiai ugdo ir tikslingai plėtoja šį jausmą.
  2. Ji priima kitus, kokie jie yra, nebandydama keisti jų, kad būtų tenkinami jos poreikiai.
  3. Ji suvokia savo jausmus ir požiūrius visų gyvenimo sričių atžvilgiu, tarp jų ir seksualumo.
  4. Ji myli save: rūpinasi savo asmenybe, išvaizda, ugdo nuostatas ir vertybes, lavina savo kūną, plečia pomėgius ir džiaugiasi savo laimėjimais. Vertina save, o ne ieško santykių, kurie teiktų savigarbos pojūtį.
  5. Jos savigarba pakankamai aukšta, ji gali patirti malonumo būdama su kitais, ypač vyrais, kurie jai patinka tokie, kokie jie yra. Kad pasijustų vertinga, jai nereikia jaustis reikalinga.
  6. Ji leidžia sau būti atvira ir pasitikėti tinkamais žmonėmis. Nebijo būti giliai asmeniškai pažinta, bet nesileidžia išnaudojama tų, kuriems nerūpi jos gerovė.
  7. Ji klausia savęs: „Ar man patinka šie santykiai? Ar jie man padeda augti ir būti tokia, kokia aš galiu būti?“
  8. Kai santykiai destruktyvūs, ji sugeba juos nutraukti, nepatirdama sekinančios depresijos. Ji turi ją palaikančių draugų ratą ir sveikų pomėgių – tai padeda jai išgyventi krizes.
  9. Labiausiai ji vertina savo romumą. Visos praeities kovos, dramos ir chaosas prarado savo žavesį. Ji saugo save, savo sveikatą ir gerovę.
  10. Ji žino, kad sveiki santykiai gali užsimegzti tarp partnerių, turinčių panašias vertybes, pomėgius, tikslus, sugebančių intymiai bendrauti. Ji taip pat žino, kad yra verta geriausio, ką siūlo gyvenimas.

Yra kelios sveikimo nuo per didelės meilės ligos fazės. Pirmoji fazė prasideda tuomet, kai pradedame suprasti savo elgesį ir norime sustoti. Vėliau atsiranda noras gauti pagalbos pačioms, ir iš tikrųjų pirmą kartą bandome jos ieškoti. Po to prasideda sveikimo fazė, reikalaujanti mūsų įsipareigojimo sveikti ir pasiryžimo toliau laikytis sveikimo programos. Šiuo laikotarpiu mes pradedame keisti savo elgesį, mintis ir jausmus. Anksčiau atrodę normalūs įprasti dalykai, ima atrodyti nepatogūs ir nesveiki. Kita sveikimo fazė prasideda tada, kai pradedame rinktis tai, kas neskatina elgtis po senovei, bet įtvirtina naują mūsų gyvenimą ir sustiprina mūsų gerovę. Per visas sveikimo fazes lėtai ir nuolat auga meilė sau. Pirmiausia liaunamės nekęsti savęs, vėliau tampame tolerantiškesnės sau. Tuomet palaipsniui imame pripažinti gerąsias savo savybes, ugdosi savęs priėmimas. Galiausiai išsiskleidžia tikroji meilė sau.“ (228–229 p.)

R. Norwood „Moterys, kurios myli per stipriai. Kai trošktate ir viliatės, jog jis pasikeis. 1999

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *