Šv. Velykų šventė

Velykų švenčių prasmės niekada nesupratau iki galo.

Gal dėl to, kad ji nėra reklamuojama taip stipriai kaip Kalėdos? O gal todėl, kad nebandžiau įsivardinti ką asmeniškai man ji reiškia?

Šiandien jaučiu liūdesį širdyje, nes sekmadienį prie vaišių stalo šalia manęs nebus mylimo žmogaus – brolio, kuris kaip ir daugelis lietuvaičių išvažiavo ieškoti geresnio gyvenimo kitur…

Galvodama apie jį suprantu, kad asmeniškai man, Velykos, kaip ir kiekviena šeimos šventė yra galimybė sustoti, atsiriboti nuo visų vaidmenų, kuriuos „vaidinu“ visuomenėje. Tai galimybė pabūti šalia tų, kurie man brangūs, sėdėti prie stalo, dalintis istorijomis, mintimis, išgyvenimais ir niekur neskubėti…pasipuošti dėl savęs ir gėrėtis kitais pasipuošusiais. Bet svarbiausia, kad galiu būti ir jausti buvimą tų, kuriuos myliu, dalintis savo meile .

Pamenu, su broliu vaikystėj ridenom margučius, kieno toliau nuriedės. Šiemet norėčiau jį nuridenti taip toli, kad pasiektų mano brolį. Margučių susidūrimas būtų tarsi nebylus pašnabždėjimas: „Nesvarbu kaip toli tu bebūtum, esu šalia tavęs, jaučiu tave, apkabinu tave ir myliu!”

Linksmų, spalvotų, jausmingų švenčių!

Sonata

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *