Kai įvyksta perdegimas….

Sveikos mielosios,

Senokai nesimatem!  Jaučiuosi pasiilgusi ori.lt būsenos ir šį vėlyvą šeštadienio rytą noriu į ją sugrįžti.

Ilgą vasario ir pusę kovo mėnesių išgyvenau sudėtingą vidinį procesą – perdegimą, nusivylimą ir liūdesį. Kaip bebūtų keista, bet optimistai (save tokia laikau) irgi turi pakilimo ir nuosmūkio periodus gyvenime. Ir tai yra normalu. Normalu perdegti . Nesvarbu, ar tai būtų darbas, vaiko priežiūra, studijos, remontas ir kt.

 

Kokioje būsenoje gyvenau? Pasitikrinkite gal ir jus persekioja perdegimo jaumas:

  • Apatija;
  • Vidinis šaltumas;
  • Nerimas ir padidėjęs irzlumas, agresija, pyktis;
  • Tingulys ir mieguistumas;
  • Nesugebėjimas tinkamai susikoncentruoti;
  • Jausmas, lyg neturi ką duoti kitiems, vidinė tuštuma;
  • Nemeilė sau ir nepasitikėjimas savimi ir kt.

 

Kaip galima būtų palengvinti šį perioda ir sėkmingai iš jo išsikapstyti?

 

  • Visų pirma turėjau suvokti, kad perdegimas yra gyvenimo dalis. Natūralus procesas, kurio paskirtis parodyti mums, kad nesame visagalės robotės, kad negalime dirbti, siekti, eiti ir eiti pirmyn nesustodamos link savo gyvenimo tikslų. Pastoviai šypsotis ir būti maloniomis, susižavėjusiomis, įsimylėjusiomis ir t.t.
  • Antra svarbi pamoka, kurią išmokau – leidau sau tiesiog BŪTI. Tai reiškia leidžiu sau jausti tai, ką jaučiu: liudesį, nerimą, pyktį, neapykantą,  bejėgiškumą. Išbūnu jausme, nebėgu nuo jo. Nebandau jo užvalgyti šokoladu, riebiu maistu (ir vėliau gražtis dėl to), užgerti alkoholiu, užrūkyti dideliu kiekiu cigarečių. Emocijos yra mano mano pakeleivės, jos ateina ir išeina, o aš tiesiog stebiu jas, būnu savyje.
  • Padovanoju sau laiką. Eidavau pasivaikščioti ir bandžiau atrasti bent kelis dalykus aplinkoje, kuriais žaviuosi (taip mes keičiame vidinę būseną), pamatyti kažką paprasto ir gražaus. Pamenu viena dieną, kai  ištraukiau save iš lovos , prisiverčiau pasipuošti, pasidaryti makiažą ir išeiti iš namų tik tam, kad gražioje kavinėje suvalgyti gabalėlį morkų pyrago, išgerti silpnutės kavos (nes labai mėgstu  kavos su daugybę pieno ir putų skonį) ir paskaityti mėgstamą knygą. Tai buvo dovana sau – pasimatymas su savimi.
  • Banalu, tačiau žiūrėjau filmus. Prisisiunčiau  begales filmų ir leidau sau spoksoti į ekraną. Mėgautis scenomis, kartu pasigaminau tai, ką labai mėgstu valgyti. (To nedariau apie pusė metų, nes trukdė ilgos darbo valandos, studijos ir miego trūkumas). Ir vėl gi, leidau būti sau šiame procese, kuris darboholiko požiūriu yra tiesiog laiko švaistymas.  Tokiomis akimirkomis labai patinka žiūrėti filmą „Valgyk, melskis, mylėk“. Jis tarsi atspindi mano vidinį būseną, suteikia viltį, kad viskas pasikesi. Ir liūdesys praeis…
  • Miegojau tiek, kiek norėjau, bet….dariau tai gracingai – pasipuošiau gražiausia pižama (kurią saugojau „geresniems laikams“. Tai suteikė meilės sau jausmą. Išbandykite 🙂

Perdegimo metu svarbiausia įsiklausyti į save. Tik mūsų pačių kūnas žino, ko šią akimirką reikia. Štai kad ir šiandieną,  ankstyvą šeštadienio popietę renkuosi išsigulėti lovoje, pajausti šiltą kaldros prisilietimą prie mano kūno, išgerti kavos, klausant muzikos be žodžių ir atsigauti po ilgos darbingos savaites. Vėliau, pasimėgausiu šiltu dušu (išstovėsiu jame pakankamai ilgai, kad nuplautų nuovargį ir neigiamas mintis), apsitvarkysiu, kad suptų švari ir maloni aplinka (beje tokia aplinka mus palaiko ir remia kai sunku) ir kibsiu į studijas. Artėja trečio semestro atsiskaitymas ir jam pasiruošiu mėgaudamasi savimi ir kiekviena gyvenimo akimirka. Pasiklausykite muzikos be žodžių ir leiskite sau tiesiog BŪTI….

http://youtu.be/P8iKcdh5Ims

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *