Su nuostabia diena, mamyte!

Prieš vienuolika metų, gimė mano dukra. Tada, būdama vos kelių mėnesių ji ištarė pirma skiemenį “ma”. Pamenu, kaip su nekantrumu laukiau kol ištars žodį “mama”. Kai tai įvyko, jaučiausi pakylėta iki dangaus. Tai buvo tarsi pirmas atgalinis ryšys, ženklas, kad jos gyvenime esu svarbiausias žmogus. Būti mylima, būti reikalinga –  kiekvienos mamos svajonė. Tačiau be šių dviejų būsenų, bene  svarbiausia yra dar viena, kurią mano dvasinė mokytoja ne kartą pabrėžė. Mama, turi būti gerbiama. Kodėl? Dėl to, kad padovanojo mums gyvybę. Mes galime pykti, nesutikti su mūsų tėvų nuomone, tačiau privalome gerbti.

Yra dar viena priežastis, kodėl privalome gerbti mūsų mamas. Tai, kaip sugebame gerbti mama, atsispindi mumyse pačiose. Pagarba mamai tolygi pagarbai sau, nes kiekviena nešame moteriškumą, motiniškumą savyje, net jei vaikų ir neturime.

Mano ryšys su mama, tik dabar tapo geresniu, bet tam turėjome stipriai pasikeisti abi. Aišku, dar daug ką reikia atleisti, suvokti ir paleisti, tačiau, tai, ką pavyko atkurti jau dovanoja gražias akimirkas, atviruma, švelnumą.

Iš visos širdies sveikinu visas mamas su nuostabia diena. Nuoširdžiai dėkoju už kantrybę, besąlyginę meilę ir gerumą. Stiprybės ir kantrybės mielosios!

O mano mamytei, švelniausias apkabinimas ir didžiulis glėbys pavasarinių gėlių!!!!

Su meile,

Sonata

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *