Apie stebuklą

 Vakar didžiajame prekybos centre mane susistabdė vaikinas siūlydamas išbandyti kosmetiką su negyvosios jūros druskomis. Puikiai suvokus, kad tai marketingo triukas, leidausi palepinama rankų pylingo ir įdėmiai klausiausi kaip vyras – kosmetologas dėlioja žodžius „ruošdamas“ mane pirkimui. Jis traukė prekę po prekės ir nepailsdamas pasakojo kaip stipriai jų reikėtų. Turiu pripažinti, jis tikras savo reikalo profesionalas, tačiau viena jo frazė mane užgavo ir privertė susimastyti. Jaučiausi įžeista ir kažkuria prasme sugrąžinta į realybę bei kitų prekių pristatymų jau nebegirdėjau. Mąsčiau apie kūną, apie jo paskirtį ir apie savo elgesį su juo.  Continue reading “Apie stebuklą”

Minčių lietus

 

Sveikos mielosios,

Vakar dalyvavau gana keistame susitikime. Buvome 6 moterys, iš kurių gerai pažinojau tik vieną. Nelabai mėgstu pradžią susitikimų, kur nepažįstu didžiosios dalyvaujančiųjų daugumos. Nejauku….

Keista, tačiau mūsų susitikimas niekaip negalėjo išsibėgėti ir neturėjo aiškaus formato. Kas suerzino, nes kaip išsireiškė viena iš dalyvių „nebuvo ašies“, kuri suktų ir vestų, į ką galima būtų „įsitverti“ ir jaustis saugiai. Šį kartą ir norėčiau pasidalinti mintimis apie „įsikibimą/įsitvėrimą“. Continue reading “Minčių lietus”

Apie vidines „šiukšles“ ir ryšį su savimi

Neseniai kalbėjomės su broliu. Pokalbio pabaigoje pajaučiau didelį susierzinimą dėl jo išsakytų minčių dėl naujo dizaino ori.lt.  Jo nuomone, nėra prasmės gaišti laiko dėl tinklapio, kuriame apsilanko vos 20 žmonių per dieną. Peržiūrėjau ori įrašus. Tiesa. Paskutinis straipsnis buvo rašytas rugsėjo mėnesį. Seniai…. Tada bandžiau teisintis ir tikinti, kad tokiame puslapyje kaip „ori“ neįmanoma „štampuoti“ straipsnių kasdien, nes kiekvienas parašytas žodis ateina iš asmeninių išgyvenimų, iš vidinės būsenos, kai žodžiai liejasi savaime…… O kada žodžiai liejasi? Ir kodėl įkvėpimas aplanko tik kartą per 2-3 mėn., nejaugi trūksta išgyvenimų, minčių, nuotykių? Nieko netrūksta, tik tvirto ryšio su savo tikruoju AŠ.

Šiukšlės

Grįždama namo išvydau štai tokį reginį, kuris simboliškai atspindi kiekvieną iš mūsų, tik metaforine prasme. Vidury takelio, ant praėjimo, stovėjo benamis. Ant žemės stovėjo didžiulis maišas su „gėrybėmis“, abiejose rankose jis laike dar po kelis mažus maišelus, kurie vienas po kito krito ant žemės. Maišeliui nukritus, benamis garsiai nusikeikdavo rusų sunkiosios artilerijos keismažodžiais, lenkėsi paimti maišelio, o jį pakėlus, iš jo rankos iškrisdavo likusieji. Ir taip be galo be krašto.  Pirma mano proto reakcija – smerkimas: „smirdantis padugnė, fe kaip keikiasi“. Vėliau, sustabdžiau save ir prisiminiau mano dvasinės mokytojos taikomą metodiką – „kiekvienas žmogus yra mūsų veidrodis“. Continue reading “Apie vidines „šiukšles“ ir ryšį su savimi”

Apie pasakas rimtai

 

Sveikutės,

Pavasario sesijos atsiskaitymui teko ruoštis seminarui apie E. Berne bei transakcinę analizę. Išsamiai neatpasakosiu šios teorijos, tačiau pasidalinsiu mintimis apie psichologo pateiktą idėją apie gyvenimo scenarijų.

E. Berne teigia, kad kiekvienas iš mūsų jau ankstyvoje vaikystėje pradedame jį kurti. Šis scenarijus tobulinamas metų metais, kol mums sueina 12 metų (tuo metu susiformuoja ir mūsų ego modelis). Kodėl kuriame gyvenimo scenarijų? Nes būdami vaikais bandome sukurti geriausią strategiją, kad išgyventi pasaulyje, kuris toli gražu neatrodo draugišku ir svetingu. Gyvenimo scenarijus gali būti: laimėtojo, pralaimėtojo ir neutralus. Įdomu tai, kad suaugę vis dar naudojame tą patį vaikystėje sukurtą scenarijų.

Kaip sužinoti, koks yra mūsų susikurtas scenarijus? Continue reading “Apie pasakas rimtai”

Esu NUOSTABI!

Sveikutės,

Štai atriedėjo, atskubėjo dar vienas penktadienis . Kas naujesnio Jūsų pasaulyje?

Aš gyvenu ant slenksčio ribos, kai turiu apsispręsti, ką daryti toliau, kurią šalį pasirinkti, tęsti studijas truks plyš ar grįžti prie kasdienės rutinos iš kurios ištrukau beveik metus atgal. Sudėtingas laikotarpis ir labai sekinantis. Kuo daugiau apie tai galvoju, tuo liūdnesnė jaučiuosi. Kartais noriu pabėgti toli (pusę metu į priekį) ir iš ten stebėti kaip susiklostė mano gyvenimas, kurį kelią pasirinkau. Neseniai kolegė pastebėjo: „Sonata, jaučiu lyg tavo viduje sukasi tornadas. Eini ir šluoji viską pakeliui“. Sustojau ir susimąsčiau….nesu sąmoninga savo kasdienybėje. Mintimis esu ten, kažkur, birželio penkioliktoje dienoje, kuomet priimu sprendimą. Baugu…. bet ir tai yra tiesa, kad gyvenime negalime suklysti rinkdamiesi, nes renkamės patirtį. Išsirenkame būdą (sudėtingesnį ar lengvesnį) kuriuo patirsime tai, kas mūsų sielai numatyta šiam gyvenime patirti. Tai tik sielos kelionė, namų darbai, kuriuos reikia atlikti, kad tapti geresniu žmogumi.

Vakar buvau susitikusi su labai pozityviai nusiteikusiu vyriškiu. Jis dažnai lankosi kavinėje kur dirbu. Prisipažinsiu, kai jį pamačiau, pagalvojau – štai gyvenimu ir savimi patenkintas verslininkas, kuris kasdien sau leidžia išgerti Latte puodelį ir šypsosi visiems esantiems šalia. Continue reading “Esu NUOSTABI!”

Laikas pasirūpinti savimi

Sveikos!

Nenumaldomai artėja savaitgalis. O ką reiškia savaitgalis save mylinčiai moteriai? Tai metas atsipūsti ir pasirūpinti savimi.

Šį rytą leidau sau patinginiauti, išsimiegoti iki dešimtos valandos, pusryčiam pasidovanojau pieno ir bananų kokteilį su skrebučių, nuėjau pasivaikščioti, susirašinėjau su broliu ir kolege, pietums pasigaminau brokolių, tiesiog taip, paprastai su sviestu ir druska, plius stiklinė apelsinų sulčių, o pavalgius užsiropšiu patogiai ant lovos ir skaitysiu mylimiausią knygą. Šiandiena bus mano diena, kai pasirūpinsiu savimi. Kviečiu ir Jus mielosios, pamąstyti ką mėgstate labiausiai valgyti, kas verčiau Jūsų lūpas šypsotis ir tai padovanoti sau šį savaitgalį. Smagaus laiko sau!

Sonata

Paveikslėlį tekstui papuošti panaudojau iš puslapio: http://www.resultsresults.co.uk/productive-care/

Su nuostabia diena, mamyte!

Prieš vienuolika metų, gimė mano dukra. Tada, būdama vos kelių mėnesių ji ištarė pirma skiemenį “ma”. Pamenu, kaip su nekantrumu laukiau kol ištars žodį “mama”. Kai tai įvyko, jaučiausi pakylėta iki dangaus. Tai buvo tarsi pirmas atgalinis ryšys, ženklas, kad jos gyvenime esu svarbiausias žmogus. Būti mylima, būti reikalinga –  kiekvienos mamos svajonė. Tačiau be šių dviejų būsenų, bene  svarbiausia yra dar viena, kurią mano dvasinė mokytoja ne kartą pabrėžė. Mama, turi būti gerbiama. Kodėl? Dėl to, kad padovanojo mums gyvybę. Mes galime pykti, nesutikti su mūsų tėvų nuomone, tačiau privalome gerbti.

Yra dar viena priežastis, kodėl privalome gerbti mūsų mamas. Tai, kaip sugebame gerbti mama, atsispindi mumyse pačiose. Pagarba mamai tolygi pagarbai sau, nes kiekviena nešame moteriškumą, motiniškumą savyje, net jei vaikų ir neturime.

Mano ryšys su mama, tik dabar tapo geresniu, bet tam turėjome stipriai pasikeisti abi. Aišku, dar daug ką reikia atleisti, suvokti ir paleisti, tačiau, tai, ką pavyko atkurti jau dovanoja gražias akimirkas, atviruma, švelnumą.

Iš visos širdies sveikinu visas mamas su nuostabia diena. Nuoširdžiai dėkoju už kantrybę, besąlyginę meilę ir gerumą. Stiprybės ir kantrybės mielosios!

O mano mamytei, švelniausias apkabinimas ir didžiulis glėbys pavasarinių gėlių!!!!

Su meile,

Sonata

Permainos!

Sveikos mielosios,

skubu pranešti, kad sukūrėme naują puslapį Facebooke pavadinimu –  ori.lt, kuriame planuojame talpinti visas šiame tinklapyje skelbiamas naujienas ir dar daugiau: įdomias citatas, nuotraukas nuotaikai praskaidrinti, balsuosime ir rinksimės būsimus straipsnius, dalinsimės muzika ir t.t.

                                                                  Kviečiame prisijungti ir aktyviai dalyvauti!

Ori.lt komanda

Linksmų Šv. Velykų!

Mielosios,

būkit pasveikintos su spalvinga pavasario švente – Šv. Velykomis. Sakoma, kad kitiems dažnai linkime to, ko patys norėtume. Linkiu, kad šventės prabėgtų šalia artimų ir mylimų žmonių, pasijauskite mylimos ir mylinčios, apgaubtos abipusiu supratimu, namų šiluma, kur tiesiog gera BŪTI!

Šiemet švenčiau pirmąsias savo Velykų šventes toli nuo namų, nuo didelės mylimos šeimos. Jaučiausi vieniša. Aiškiai pajaučiau, kad tradicijos perduotos iš kartos į kartą yra giliai įsišaknijusios manyje. Anksčiau daug dėmesio tam neskyriau. Atrodė savaime suprantama susirinkti pas senelę namuose, prisivalgyti skanėstų, paridenti margučius ir grįžti apsunkusiu kūneliu namo. Šios Velykos buvo netradicinės, visų pirma šeimos narius pakeitė tokie pat vieniši kaip ir aš žmonės: du vokiečiai, norvegas, architektas iš Sirijos, keli britai, airė ir aš, ori.LT. Mūsų šventimas būtų visiškai nepanašus į velykinį, jei nebūtų tradicinės Velykų duonos (pagal vokišką receptą) ir lietuviškų margučių. Šie mažučiai simboliai padovanojo šventę…..

Ką bandau pasakyti? Ogi tai, kad tiesa, kurią nešame savyje yra svarbi. Tai, kokios esame ir jei nebijome tai parodyti, įneša į gyvenimą spalvų, kūrybingumo ir džiaugsmo. Ori moteris, tai žinanti savo vertybes moteris. O vertybės yra mūsų viduje. Nereikia niekur toli eiti ir jų ieškoti. Viskas yra mūsų viduje. Todėl kviečiu šiandiena sustoti, užsimerkti ir susisiekti su savo vidumi. Su tuo, kas yra svarbiausia ir vertingiausia – Jūs!

Gražių Velykų švenčių!

Sonata

Kai įvyksta perdegimas….

Sveikos mielosios,

Senokai nesimatem!  Jaučiuosi pasiilgusi ori.lt būsenos ir šį vėlyvą šeštadienio rytą noriu į ją sugrįžti.

Ilgą vasario ir pusę kovo mėnesių išgyvenau sudėtingą vidinį procesą – perdegimą, nusivylimą ir liūdesį. Kaip bebūtų keista, bet optimistai (save tokia laikau) irgi turi pakilimo ir nuosmūkio periodus gyvenime. Ir tai yra normalu. Normalu perdegti . Nesvarbu, ar tai būtų darbas, vaiko priežiūra, studijos, remontas ir kt.

 

Kokioje būsenoje gyvenau? Pasitikrinkite gal ir jus persekioja perdegimo jaumas:

  • Apatija;
  • Vidinis šaltumas;
  • Nerimas ir padidėjęs irzlumas, agresija, pyktis;
  • Tingulys ir mieguistumas;
  • Nesugebėjimas tinkamai susikoncentruoti;
  • Jausmas, lyg neturi ką duoti kitiems, vidinė tuštuma;
  • Nemeilė sau ir nepasitikėjimas savimi ir kt.

 

Kaip galima būtų palengvinti šį perioda ir sėkmingai iš jo išsikapstyti? Continue reading “Kai įvyksta perdegimas….”